BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Liepa, 2008


Pamazu pradedu priprasti prie nuolatines busenos prakaite ir nors rodos taip mazai bunant lauke, visi drabuziai tampa ismetyti slapiomis prakaito dememis. Idomus jausmas, kai esi ne pirtyje, bet jauti kunu besiritancius prakaito laselius. Po Lietuvos cia mazumele ir vel atrodo pragariskai karsta, bet priprantant atrodo jau ir pakeliama, kai supranti, kad kitaip ir negali buti, pradedi apie tai nebegalvoti.


Kas idomaus nutiko per ta laika, kai vis neradu laiko prisesti ir pasidalinti. Tampu turkiskai tingi ir neskubi nuo viso sito karscio, tarsi visus darbus norisi perkelti rytojui, o dar geriau porytojui. Cia galioja taisykle “Darbas ne vilkas i miska nepabegs”. Kita vertus kasdiena po kursu tampa atsimunisinejimu nuo turistu medziotoju salia restoranu. Po trupuciuka meginu prabilti savo lauzyta turku kalba.


O tai vercia zmones pradziugti arba pamanyti, kad tu pakankamai gerai moki kalba jeigu ja pradedi kalbeti :) Taigi jie beria zodzius kaip vietiniam, o viskas ka as pasakau ANLAMADIM (nesuprantu). Net nemeginu klausti Turkiskai i kuria puse yra kazkas, nes ju atsakymas ko gero nelabai man padetu, nes vis del to dar nesu pakankamai pajegi kalbeti Turkiskai, ne be reikalo mokausi pirmame lygyje. BEt kita vertus kiekviena diena yra tarsi tobulejimas ir kelias supratimo link. Faktas, kad su dabar turimomis ziniomis isgyventi tampa lengviau ir paprasciau.


Viena vienintele blogybe siomis dienomis yra sloga ir persalimas uzgriuves mano gerkle. Tai yra karscio ir kondicionieriu veikimo padarinys. Taigi siandien sau maloniai leidziu laika skirta tik savo pacios malonumui ir sveikatos atgavimui. Su Orhan Pamuk “Juodoji knyga” Ada çay, kuri turetu pagelbeti gydantis mano persalima.


O gristant prie temos pavadinimo ir toliau sekmingai meginu priprasti prie 36-40 laipsniu karscio, kuris primena pirti.  

Rodyk draugams

Nejucia pradedu ilgetis savo gimtos zalios ir vesios lietuvos ir ypac kvapo po lietaus… Gera, kai zinai, kad rytoj tavo skrydis atgal, nors ir trumpam, nors ir lagaminu susikrovimui, bet vis del to :) duona… rukyta kiaulyte… zalia ir vesi lietuva :) IKI PASIMATYMO GIMTINE…

Rodyk draugams

Taip jau nutiko, kad vis del to pasiryzau ir isdrisau vel klaidzioti po Antalija. Antroji diena sıame mane vakar ısgasdınusıame mıeste, neatrode tokia jau baisi, kaip tai buvo pati pirmaji karta. Viskas buvo visai kitaip nei pasirode pati pirmaji karta. Vos tik islipus is tarpmiestinio autobuso prie man pazitamo prekybos centro kur yra ir autobusu stotele, atskubejo man tinkamas DOLMUŞ taip vadinamas turkiskas mikriukas. Vairuotojas draugiskai patvirtino, kad vaziuoja DOĞU GARAJI kryptimi ir man tarsi akmuo nusirito nuo sirdies. PAgalvojus, kad 8 val ryto as jau teisingame mikro autobuse, taip sakant puse darbo :) Kazkas ilipes is turku pasiteiravo tos pacios krypties, todel auka isidemejau, kad zinociau kur islipti :) per 20 minuciu pasiekiau tiksla. VALIOOOOOOOOOO Visa kas sunkiausia - jau praeityje.


Cia tikejausi sutiki bent viena angliskai kalbanti kurso biciuli ar biciule. Pirmasis mano sutiktas buvo ALESSANDRO is Italijos, visiskai neitaliskai isrodantis vaikinas, bet paprastas ir draugiskas, pasirodo taip pat laimejes stipendija, todel netolimoje ateityje kartu vargsime tvarkydamiesi dokumentus gauti stipendijai. Antroji atskubejusi i klase buvo SEVHAT is Kanados, tikiuosi nesuklydau rasydama jos varda. Kanados Turke atvykusi ismokti turku kalba, nes visiskai nemoka tecio salies kalbos, labai miela ir draugiska mergina. Ah tada pasipyle vienas po kito… Ir kas svarbiausia jie visi kalba ANGLISKAI :)


Stai ir pasirodo mano zavioji mokytoja. Tradicines frazes, kuriu mokesi vakar, kai as maisiausi po Antalija ir negalejau rasti savo kursu :) Taigi bet man tai buvo lengvai ikertama, nes jau mokiausi sios kalbos ir Lietuvoje.


MERHABA (Laba diena)


NASILSIN? (Kaip tau sekasi?)


İYİYİM(gerai). TEŞEKKÜR EDERIM(aciu). SEN NASILSIN (Kaip tu gyveni)


viskas atrodo gera ir pazistama, man viskas pasirodo lengviau ir mieliau. Grupe draugiska, todel po visa ko patraukiame bendru pietu drauge. Kepame is karscio ir pliurpiame apie savo pirmasias patirtis Turkijoje bei tai kaip ir kodel nusprendeme mokytis sios kalbos.


 

Rodyk draugams

Pirma karta siandien pagalvojau kaip nekenciu Turkijos. Teko paciai ieskotis savo palaimingai ir sekmingai gautu Turku. Patekau tarp laiminguju stipendijantu, taciau si diena labiau panasejo i nelaimingosios studentes diena :)


Su nerimu atvykusi i autobusu stoti as pasiteiravau pirmo pasitaikusio autobuso vairuotojo ar jis vaziuoja man reikalingos stoteles kryptimi, kurios pavadinimas skamba gana juokingai DOĞU GARAJI (tartı reıketu kiek panasiai lyg dojgu garazhi). Vairuotojas uztikrino, bet man vis dar neramu, pasirodo kazkur praziopsojau stotlele, bet geranoriska vokiskai kalbanti turke man si ta paaiskino. Ta akimirka dekojau savo Vokieciu kalbos mokytojai ir destytojai universitete. ALELIUJA tai buvo pirmasis zmogus su kuriuo galejau susikalbeti ta diena :D veliau sekesi ne taip jau ir gerai.


 Del to kad ko beklaustum ne turku kalba yra vienas nuraminantis atsakymas OK. O kai nuleki registruotis i Turku kalbos TOMER kursus, kurie beje garseja kaip kokybiski ivairiu kalbu kursai, tai su tavimi taip pat niekas nekalba angliskai, tada dar pora kartu kazkur pasiklysti ir su kaitriu, zaviu mikriuku suki be galo ilgus ratus Antalijoje, atsiduri kazkur anapus Antalijos ir galvoji WADAFAK :s ka dabar daryti…. Vairuotojo paklausi ar jis vaziuos atgal? O jis sako, kazka panasaus i taip. Mazumele atlegsti. Vairuotojas pasirodo labai geras ir dar nuperka tau vandens, nors sioks toks pragiedrejimas sunkia akimirka.


Sukiesi vis dar visiskai neatpazistamose vietose. Ir jautiesi be galo sudinai, kai esi vienisas ir nera net su kuo pasijuokti is beviltiskos situacijos :) o kai as nekalbus nemastau, todel buvimas vienai ir dar juo labiau klaidziojimas tikrai uzstresina negyvai, bet kaip nors isgyvensi, ziurint tai tas paklaidziojimas siek tiek supazindina su miestu, nes kitaip ko gero nelabai ir pazintumei, liudniausia ten buti vienam ir vienisam :(


Savo laimei pamatau pazistama prekybos centra ir prie jo islipu, praktiskai visiskame Antalijos pakrastyje, bet zinau, kad is cia pasigausiu autobusa, parvesianti mane namoooooooooooooo.


Atsitoju pavesyje, nors jame is esme ne kiek vesiau, tik tiek, kad nedegina saulute… Stai ir manasis MANAVGAT autobusas sustoja kiek tolokai, begu kiek ikabindama su smunkanciomis basutemis, tas autobusas kaip sviesa tunelio gale, issivadavimas is bjaurios ir baisiai painios antalijos, kuri man pasirode be galo nedraugiska, kai viska teko daryt savarankiskai.


Grizusi namo apsiverkiu, nesitikejau, kad nesusikalbejimas gali buti toks sunkus…


 

Rodyk draugams

Staı jau nuo sekmadıenıo esu Turkıjoje. Is anksto atsıprasau vısu jog svepluosıu ır kurı laıka raıdes ne vısaı bus lıetuvıskos. Taı deja lemta Turkıskos abeceles ır anglıskos nebuvımo kompıuterıuose, taı ko gero vıenas ıs pırmuju Turkıjos ypatumu.

Kaıp jau rasıau pırmame savo ırase, kaı gyvenau ant lagamınu, pagalıau atvykau pas savo du mylımuosıus. I mylıma salı ır pas mylıma ır brangu zmogu. Kol kas ılsıuosı puıkıaı. Tapau vıenos dıdeles seımos dalımı. Taıgı vagı nagı esu nuotaka. Cıa norecıau tokıus ıdomıus faktus paanalızuotı jog mano esama sıtuacıja atsıskleıdzıa kuo puıkıausıaı per pacıa nuotakos savoka. Lıetuvoje esame nuotakos - tos kurıos nuteka, o staı Turkıjoje as esu GELIN. Paaıskınsıu sıo zodzıo prasme, ıs esmes taı ta patı nuotaka, tacıau GEL ıs vertus ıs turku kalbos reıskıa ateık, vadınası  GELIN yra ateınancıojı.

Taıgı Lıetuvaı esu nutekantı ı tolıma salı, O Turkıjaı atıtekancıojı. Be to dabar esu ne tık atıtekancıojı, bet ır esu prıstatyta vısaı dıdeleı seımaı. Zınot jeı pas mus seıma susideda is: tevao, motınos ır tu tevu vaiku, taı Turkiska seıma yra sıs tas daugıau. Jau baıgıu prıprastı prıe bucınıu ıs vısu seımos narıu. Skruostus tık dalıntı belıeka. Be to neskaıtant to, kad esu GELIN dar ır ıgavau FISTIK varda. Fıstık yra isvertus is turku kalbos - rıesutas, bet taıp vadınamos ır brangıos grazıos mergaıtes. Teisingesnis lietuviskas atitikmuo butu PUPA ….

Kas gı dar baıgıu ıprastı, kad valgoma rankutemıs ır beveık be lekscıu, bet velnıop tas lekstes kaı maıstas pasıutusıaı skanus. Kaı anytele klause kaıp musu vırtuve sakıau, kad mes Lıetuvoje nelabaı ka tokıo skanaus turıme, bet uz taı kompensuojame grazıomıs lekstemıs ır grazıaıs ındaıs ır grazıu, estetınıu maısto pateıkımu.

Beje klımatas cıa kur esu O taı yra KOnıjoje tıkraı ıdealus. Deına sausaı karsta, o naktımıs netgı saltoka, todel megu kaıp kudıkelıs, geras poılsısıs. O vısa kıta velıau….

 

aaaaaaa pamırsau dar pasakytı, kad esu apauksuota, tokıos pasırodo tradıcıjos. Ne tık tevaı bet ır vısa kıta seıma dovanoja auksınes payrankes, zıdelıus. Caı ne del to, kad papuostu, bet labıau del to, kad jeı kas nutıktu butu ıs ko pragyventı. Pavadınkıme sıtas dovanas kuponaıs pınıgam…

Rodyk draugams

Next »