BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Rugsėjis, 2008

Savaitės pradžią pažymėjau didingu žygiu per paplūdimį, juo labiau po vakarykštės maloniais vėsios ir lietingos dienos oras buvo pats tinkamiausias ilgesniam žygiavimui pajūriu. Pirmadienio pasivaikščiojimas buvo praskaidrintas


 
ne tik dėl puikaus oro po vakarykščio lietaus, nuplovisio visas dulkes. O štai  ir jūra vėl tapo skaidri ir mėlyna, tokia kaip ir turi būti visada Turkijoje.

Šypseną man “užstatė” pakelėje sutikta vieno SPA viešbučio iškaba privertė šyptelėti ir pagalvojau, kad tai turėtų būti puiki vietelė, nes iš karto žinai, kad viskas šiame viešbutyje yra …. ne kas kita kaip….

kažkaip prisiminiau ir mūsų gimtinėje įsivyraujančias priešrinkiines kovas, todėl pamaniau, kad mūsų politikams turėtų bųti pati puikiausia vieta poilsiui.

Rodyk draugams

Mano dienos ir mano naktys šiuo metu laisvos su tam tikru, bet vis dėl to maloniu nelaisvės prieskoniu. Likimas kartai nubloškia mus ten kur nesitikėjome atsidurti. Taip ir mano atveju viskas susikloste jog esu Turkijoje, ne atostogauti ir dar kol kas nedirbti. Prieš keletą savaičių baigiau Turkų kalbos kursus ir šiuo metu iki grįžimo gimtinėn mėgaujuosi savo dienom ir naktim Antalijos regione esančiame Side mieste. Šį kartą apie Side nepasakosiu, bet ir tam ateis laikas. Side yra kurortinis miestas, tačiau mano akimis tai kaimas esantis prie viduržemio jūros.

Kuo gali būti įdomus laisvalaikis čia? Manau, kad kiekvienas gali rasti veiklos pagal savo pomėgius. Išsiilgusios dėmėsio merginos gali drąsiai patraukti senamiesčio gatvelėmis, saldžialiežuviai pardavėjai arba įsiūlys jums ka nors iš savo parduotuvėlės, net tik pas juos tai toks unikalus daiktas, o jei neįtikins jūsų įsigyti kokios nors prekės ar paslaugos, pamėgins išpešti jūsų telefno numerį… gal vakare su juo nueisite į klubą… ir toliau tęsite kurortinį nuotykį kur nors paplūdimyje.

Turistai besidomintys istorija taip pat mėgsta šį kampelį, didelis plotas antikinių griuvėsiu, jūros bangos… Apolono šventykla, agora, pirmasis amfiteatras pastatytas ne šlaite, pirtys, šventyklos, fontanai ir fontanėliai. Jaukūs pensionai ir kavinaitės, siūlančios užtraukti vandens pypkės (Turkiškai ją vadina nargile).

Tokie būna turistų sekmadieniai, o ka veikiam mes, kurie Sidėje ir greta esančiame Manavgato mieste liekame ilgiau nei savaitę trunkančias atostogas?

Rugsėjo 21 buvo lietuviškai lietinga, beje apie turkų požiūrį į oru jau apršiau kitame savo įraše. Taigi lietuviškai lietingas turkijos sekamdienis nebegalėjo pasiūlyti taip pamėgtų maudynių.

Photobucket

Sekmadienis smagus čia dėl to jog turime šviežių daržovių ir vaisių turgų, kur patys turkijos žemdirbiai suveža savo šviežias gėrybes. Čia galima aptikti ne tik mums pažįstamų daržovių tiek bulvių, bet ir egzotiškesnių avokadų, šviežių persiku, baklažanųm petražolių, salotų, arbūzų, melionų ir dar man kol kas neatrastų daržovių ir žalumynų.

Photobucket

Daug kas gali sakyti na ir kas čia per laisvalaikis iššsiruošti į turgų, bet man šis turgus įdomusm dėl to, kad man patinka sakityti žmonių veidus, todėl, kad čia išgirsi vieną kitą naują receptą kaip skaniai pasigaminti šparaginiu pupelių troškinį ar kaip įdaryti paprikas. Pagardinimui tau pridės šviežių mėtų ir šiobrelių, o jei norėsi nusipirkti šviežios žuvies ją čia pat išdarinės, kad nebereikėtų vargti namuose. Turgus judrus, šurmulingas. Vieta kur sekmadieniais renkasi šeimos papildyti savo daržvių atsargas ateinančiai savaitei. Be to pirkdamas vaisius pasikalbi su pardavėju kaip šiemet granatų ar citrinų derlius. Turguje sutinki tuos žmones, kurie sodina, laisto, prižiūri ir nuskina pačius šviežiausius vaisius. Faktas čia neblizga kaip prekybos centruose, bet šia sutinkamas gyvas bendravimas.

Photobucket

Taip po pasibendravimo ir pasivaiksciojimo po Turgelį grįžti namo su tokiu netikėtu kiekiu gėrybių.

Photobucket

Rodyk draugams

Photobucket

Turkijoje dokumentuose pasitaikančios klaidos tai tik turkijos charakterio ypatybė, niekas dėl to nestresuoja ir nė kiek nesijaudina :)

Photobucket

“Autentiški” turkiški prekės ženklai yra nepakartojamas fenomenas, o taip pat faked originals klasifikacija :D Kam teko pabuvoti puikiai žinote, kad čia nekokybišką DOLCE GABANA bliuzoną gerai pasiderėjus galima įsigyti ir už labai padorią dešimties litų kainą.

Photobucket

O tai, kad ši tauta išradinga net sunku nupasakoti, gaila turiu tik vieną iš daugelio pavyzdžių, kaip galima sumaniai panaudoti laikraštį slepaint savo galvelę nuo vidurdienio saulės vidurvasaryje.

Rodyk draugams

Photobucket

Šiandien Karštoji Antalija virto tipiška apniukusia Lietuva. Štai ir man besiilginčiai lietaus barbenimo ir pilko, apniukusio dangaus nukrito dovana, atgaivinanti ne tik nuo karščio pavargusį kūną, bet ir dovana leidžianti pasjusti gimtisios šalies dvasią.

Įdomu tai, kad kaip užkietėjusi Lietuvė perėmiau vietinių įprotį nesidomėti orų prognozėmis, beje ir orui apibūdinti skirti žodžiai palyginti skurdūs. Orą Turkijoje žmonės apbūdins keliais žodžiais: KARŠTA (SICAK- tarti reikėtų kaip sidžak)  ir  ŠALTA (SOĞUK - Soiuk). O kokių daugiu žodžių gali prireikti ir orų prognozių žmonės čia neseka, nes vasarą vis tiek bus vienu kitu laipsniu karščiau ar vėsiau, bet tai nepadės išsigelbėti iš nuolatinio prakaitavimo ir nuolatinio vandens gurkšnojimo. O kai jau šalta tai šalta vis tiek reikia striukės, tiesa skirtingose dalyse šaltumo savok yra skirtinga, tarkim kas turistui dar šilta, tai vietiniam jau visai šalta.

Akivaizdu, kad ruduo ateina ir į Turkiją, tad linkėjimai iš rudenėjančios Turkijos.

Rodyk draugams

Šalyje, kurioje gyvenu, žmonės kalba sudėtinga turkų kalba. Kalbą girdint kartais pagalvoji nu ir keikiasi tauta, bet pasirodo, tai kas mums nemandagus žodis šioje šalyje yra normalus ir sveikas žodis. Kita vertus mūsiškas lietuviškas žodis čia turi visai kitą reikšmę.

Jei išgirsite beatosotogaudami jog kažkas šaukia pisi pisi, prašome neįsižeisti, bet Turkijoje taip šaukiamos katės ar šunėkai. Man žinoma tai sukelia šypseną, o KALĖ iš tiesų reiškia PILIS. Bet Turkijoje šiukštu nesakykite AM, nes tai kaip bebutų keista gatvinis terminas nusakantis moteriškus lytinius organus. O štai jei mikroautubuse, kurie Turkijoje vadinami DOLMUŠ vairuotojui sušuksite DURAK, jis jus išlaipins ne dėl to, kad jį įžeidėte, bet tik dėl to, kad DURAK reiškia stotelė. Beje ir BARDAK čia reiškia ne kažkokią netvarką, o tiesiog stiklinę kaip TABAK reikš, kad jums reikia lėkštės.

Bet jei turkas neturės BARDAK arba TABAK, jus pasiūs JOK, kas nereiškia, kad varyk ir jok ant arklelio iš kur atkeliavęs, greičiausiai vyrukas neturi nei BARDAKO nei TABAKO. O pasakydami lietuvišką NE, jūs klausiate KAS? Lietuviškas IKI turkams reiškia skaičių DU.

Tai ką gi tariu jums turkišką DU ir Lietuvišką IKI :)

Rodyk draugams

Ne vienam mūsų tautiečiui pamėgusiam pasilepinimą karštomis ir skaniomis atostogomis ir patraukiam ar dažniausiai patraukusiai Turkijos pusėn, turkiški vyrukai yra pažįstami, kai kurioms anot paskutinių reportažų per TV ir publikacijų spaudoje, net labiau ir arčiau pažinti. Tokius mes juos pažįstame arba apie tokius juos mums pasakoja draugės, grįžusios puo nuotaikingų ir nuotykingų atostogų.

Koks stereotipiškas turko vyriškio portretas iš grįžusių arba viską išmanančių lietuvaičių sklinda po plačią Lietuvos žemę? Nors kai pagalvoji tai ta plati žemė Lietuvos turi apie tris milijonu gyventojų, o tai yra šiek tiek mažiau nei jų gyvena Turkijos sostinėje Ankaroje. Tai ne tokie dideli esame, bet viską žinanti ir išmananti tauta, beje labai jau nepakanti.

Tai kokius gi vyrukus sutinka mūsų moteriškaitės ir vyraičiai? Dažniausiai lipšnūs ir įkyriai paslaugūs vyrukai, kurie turi tik du tikslus šioje žemėje, kalbindami jus, kad ir kokia tema pokalbį bepradėtumete…
Du paprasti kurortinio turko tikslai:
1. Ką nors jums parduoti
2. Jums parsiduoti ir kokiu nors būdu su jumis vakare kur nors džigi džigi.

Photobucket

Dažniausiai jauni, nors pasitaiko talentingų vyresnių vyriokų. Neturintys išsilavinimo, nors jums gali papasakoti apie ypatingai gerus baigtus mokslus, tačiau dauguma tikrai bemoksliai vyriokai, atvykę iš Turkijos rytų kaimų. Važiuodami iš savo kaimo jie tik nori gržti turingi, nori išlaikyti šeimas, brolius, seseris ir tėvus, kurie remiantis didelia tikimybe verčiasi žemės ūkiu,augina daržovėles turi vieną kitą karvelę ir avelę. Moterų tokie vyrukai, kurie atvykę šviežiai taip pat nelabai matę. Geriausiu atveju ką jie matė - asilo užpakalis ar akmenukai su skylutėmis, todėl jie nespjauna ir į dailesnę vyresnio amžiaus damą, kuri gali šio to išmokyti, o kita vertus gali ir kokių arbatpinigių nepašykšrėti už maloniai praleistą laiką. Tokie vyrukai mėgsta gerus telefonus, skambius prekinius ženklus, plaukučiai visuomet pašiaušti, marškinėliai plačiai atlapoti ir gundo savo gauruota krūtine. Moka ne vieną užsienio kalbą, o greičiau jos fragmentus ir tam tikrą žodyną, kurio užtektų turistėms. Jų komplimentų žodynas labai platus ir stulbinančiai juokingas. Turkai geri psichologai, kai nori vienaip ar kitaip jus išdurti, net nepajusi, kaip net prieštaraudamas gali paklusti jų norams. Ach ir be abejo jų fantazija laki, įtiknėjimo menas ir dramos savybės tiesiog pavydėtinai puikios. Dažnai galima išgirsti kokią graudžią istoriją iš jų gyvenimo, kuri jus sugraudins ir palenks jų pusėn….
Šie vyrukai taip pat turi pavydėtiną savivertę, kurią aš pavadinčiau savo galimybių pervertinimu, tačiau šiuo atveju sunku vertinti, nes lietuviai labiau linkę save nuvertinti. Tai daugiau mažiau tokie tie turkai turistinėje Turkijos dalyje. Vyrai nešantys negarbę šaliai. Tačiau tai nėra tikras turkas…

Koks yra tikras turkas? Jų yra visokių visokiausių. Nuo juodaplaukių rudaakių iki šviesiaplaukių mėlynakių. Mėlynakiai dominuoja Egėjo jūros regione, o tamsieji ir juodbruviai vyriokai būtinai su ūsais (jei vidutino amžiaus) Anatolijos atsovai. Sunku apibūdinti tikrą turką, nes vis dar esu svečias ir tikrąjį veidą pamatyti sunku. Nėra linkę rodyti savo jausmų, nes iš tiesų tai nepritinka vyrui. Mėgstantys skaniai pavalgyti ir galintys užmušti už nepagarbą savo šeimos moteriai. Dienomis dirbantis, o vakare virstantis tikrų tikriausiu HOMERiu (leituviškai puikiai tinka pavadinimas NAMINUKAS). Mielai drybsantis prieš televizorių ir leidžiantis laiką namuose su šeima. Beje turkas ne turkas jei nesiurbčiotų arbatos, kuri geriama tikrai stipris ir iš mažų į mūsų “čierkas” panašių stiklinaičių ir nežaistų TAVLA dar lietuvoje žinomo kaip Trik trak stalo žaidimo. Be galo mėgstantis paskutinio modelio mobilųjį telefoną, net jei pastarasis tik klastotė, kaip beje daug kas Turkijoje. Tikras turkas savo žmonos nepaleis vienos gatvėn, ne dėl polinkio kontroliuti, bet dėl to, kad turkai turi nesveikai didelį norą saugoti ir ginti. Didelis futbolo fanas ir vėlgi tas pats turkas.

Taigi labai bendrais bruožais pamėginau supažindinti jus su Turkais, kad ir kokie jie bebūtų…


O pabaigai tokia reklama, kuria puikiai pasijuokia iš savęs pačių.


Rodyk draugams

 


 



 


Pasaulis gali buti pasiutusiai ankstas, taip nutika mums visiems, taciau negaliu nepapasakoti vienos istorijos nutikusios papludimyje kazkur Turkijoj, kazkur Antalijoje. Kadangi jau seniai stengiausi ismokti ta sunkiai ikertama turku kalba, vardan paciu ivariausiu priezasciu, tad karts nuo karto internete pasitaikydavo paslaugiai nusiteikusiu turkijos pilieciu. Dazniausiai pilieciu ju (vyr. g.) kurie is esmes turejo labiau zemiskesni tiksla nei pagelbeti mokytis kalbos.


Daug ju teko tokiu sutikti interneto tyruose, vienas sutiktuju buvo is Ankaros, karininkas, daug skaitantis, daug sportuojantis, toks rodos ponas supermenas, turiu pripazinti jis ir pasimokyti padedavo, tik jis labiau norejo savo anglu kalbos zinias pagilinti nei manasias turku praplesti. Taip ne karta plepeje, o jis mane pradejes princese vadinti, kas beje turku vyriskajai giminei labai budinga, prarado savo autoriteta mano akyse.


Taigi naturaliai nutole, karts nuo karto persimesdami vienu kitu mandagiu zodeliu taip ir likome pazistami. Ponaitis man buv pazadejes butinai aplankyti mano sali, o as zinoma jo. Tik per tai mandagaus bendravimo laika mano gyvenimas pasikeite taip, kad Turkijoje sutikau savo zmogu.


Ir kaip jus manote kuo gi viska uzsibaige, ogi tai, kad viena diena, tiksliau viena is tu dienu kai issiruosiau i papludymi beje su savo isrinktojo virsininke, isitaiseme patogiai ant lieptelo po skeciu ant gultu, siek tiek pasisilde sauluteje pukstelejome i jura. Kaip zinia vidurzemio jura puikus vandens telkinelis pasiplaukiojimui. Prisiplaukiojusi iki soties isirpstusi ir pasiekusi savo sezlonga su ten laukianciu ranksluosciu, radau savo brangiojo virsininke ir salia jos isitaisiusi kazkoki vyraiti, na ka jie bendrauja, o stai as pagriebiu ranksluosti, pajuntu ikyru zvilgsni ismigusi i mane, ziuriu, rodos matytas veidas, bet baisu suklysti. Matytas veidas istaria mano varda su klausiama intonacija. As atsakau teigiamai.


Mandagiai prieina pasisveikina, pasikalbame, mano buves gerbejas pagaliau turi drauge (o gal visada ir turejo, bet dabar manes tai nejaudina), kuri sedi stai ten visai salia manojo gulto taip pat ir sesuo. Abu ziurim vienas i kita kaip apuojai ir negalim patiketi, kad susitikome taip ir tokiomis aplinkybemis. Taciau tai malonus likimo netiketumas.

Rodyk draugams

Jau skaiciuoju antra savaite nuo ramadano pradzios. Mano brangusis kaip tikras tikriauias musulmomas ORUÇ TUTAR. Man tai pirmasis ramadanas. kurio metu as esu Turkijoje. Prisipazinsiu buvo baugu laukiant jo, todel jau pries savaite pradejau saviskiui barskinti smegenis kaip ten viskas ir del ko ten viskas.


Is esmes ramadanas labai panasus i musu advento laikotarpi, kai negalima linksmintis, kai reikia susikaupti ir permastyti vertybes ir ko gero religines tiesas. Prie viso sio susitelkimo prisideda mano akimis gal kiek sunkokas pasninkavimas. Nuo sauletekio iki saulelydzio negalima anei valgyti anei gerti anei rukyti anei myletis anei sokti. Taigi negalima nieko kas suteiktu koki tai malonuma. Tokis jau tas ramadano principas. Beje Turkijoje Ramdanas vadinamas RAMAZAN. Matyt kol iki musu atkeliavo sis pavadinimas jis spejo aptrupeti, kaip ir arbuzo arba turkiskai karpuz variantas. Na bet si karta ne apie zodziu panasumus ir integracijas.


Tai kaip gi as lietuvaite gyvenu ir isgyvenu ir ka idomaus pastebiu si sventa musulmonu menesi. Gyvenant viename is Turkijos kurortu, klestinciu ir bruzdanciu vasara, galiu pasakyti Ramadano cia beveik nesijaucia, o jei mano brangusis butu ne toks nuolankus musulmonas ko gero visai nepastebeciau. Taciau keltas ypatumu tikrai yra. Visu pirma artejant salei prie laidos, miestas ima tusteti, moteriskaites sukasi namuose ir gamina socias vakarienes isalkusioms seimoms. Todel miestas pavakare siek tiek tustesnis nei iprastai. Likus vienai valandai, o gal pusvalandziui iki IFTAR (taip vadinamas laikas po saules laidos kai galima ir gerti ir valgyti ir linksmintis). Gatves prisipildo nervingu vairuotoju, skubanciu pas savo moteriskaites, bet ko gero daug labiau troksta pasisotinti.



Savaitgali teko pabuvoti vieno prekybos centro Antalijoje aplinkoje, pirma karta pamaciau kaip tiek lankytojai tiek darbuotojai paknopstomis bega i restorana. Restoranai turi paruostus ramadano stalelius su alyvuogemis, dziovintais abrikosais ir churmomis, jogurtu, svieziai iskepta duonele ir ÇOBAN SALATASI (kurias galima drasiai vadinti tradicinemis turkiskomis salotomis, kurias beje labai lengva pasigaminti: smulkiai supjaustome pomidorus, taip pat smulkiai agurkelius ir pagal skoni smulkiai svoguniuka ir viska apslakstome citrinu sultimis bei alyvuogiu aliejumi).


Na zinoma veliau atvyksta istrokstieji patiekalai. O turku virtuve tikrai ispudinga, manau ramadano metu turkai ir patys ta supranta.

Rodyk draugams

Next »