BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Lapkritis, 2008

Sekmadieniais mūsų miestelyje turime puikų ūkininkų turguje. Negalima sakyti jog tai sekmadieninė visos šalies tradicija, nes kiekvienoje vietoje vis skirtingu metu, ko gero  tam, kad regiono ūkininkai galėtų turėti visą darbingą savaitę, o ne vieną dieną savaitėje.
O tuose turgeliuose atradimų ir atradimų, tačiau jokia užsienio kalba jums nepalengvins apsipirkimo, todėl suveikti gali kūno kalba (kuri beje čia kuo puikiausiai suprantama ir labai ekspresyvi) arba pamažu mokytis vaisių ir daržovių pavadinimus, žinodama, kad čia apsistosiu ilgesniam laikui, aš kaip tik ir mokausi visus pavadinimus.

Taigi pagalvojau, kad viena kita kalbos pamokėlė kažkam pasirodys įdomi ir naudinga.

Visų pirma tiems, kas galvoja, kad Turkijoje rašoma arbaiškais rašmenimis, šioks toks siurprizas, tai šioje šalyje taip pat naudojamas alfabetas. Yra tik keltas skirtumų:

Turkų alfabete nėra nosinių raidžių, bet yra garsai, kurie žymini atitinkakomos turkiškomis raidėmis:
Č - ç
Š - ş
Ž - j

turkų kalboje naudojami Lietuvių abėcėlei nebūdingi simboliai:

Ğ - mikštoji G, kuri prailgina priebalsius prieš save ir iš esmės yra nežymus gerklinis garsas
Ö - io
Ü - iu
İ -  y ilgoji (pastaroji buna su taškiuku)
I - tariama kaip rusiška i (pastaroji būna be taškelio)
C - dž

O dabar galime sėkmingai pereiti prie vaisių ir daržvių :)


SEBZE - daržovės


salatalık - agurkas


maydanoz - petražolės



patates - bulvės


soğan - svogūnai

lahana - kopūstas


mantar - grybai



sarmısak - česnakas
havuç - morkos



  domates - pomidorai

  zeytin - alyvuogė

patlıcan - baklažanai


Karnabahar - žiedinis kopūstas


 ıspanak - špinatai

fasulye - pupelės


pırasa - poras

kuşkonmaz - šparagai

misir - kukurūzai


kabak - moliūgai, cukinijos

 MEYVE - vaisiai

portakal - apelsinai

 
üzüm - vynuogės

 
limon - citrinos

 
karpuz - arbūzas


 armut  - kriaušės

 muz - bananai

elma - obuoliai

erik - slyvos

 mandalina - mandarinai

 ayva - svarainiai

şeftalı - persikai

 kaysi - abrikosai

hurma - persimonai (kitokios rusies hurma -
datulės)


 çılek - braškės

 vişne - vyšnios

 kiraz - trešnės
kavun - melionas

         

Rodyk draugams

laiswa

Kuo gi žavi Turkija

Vieniems atgrasi, kitiems miela, o man tai mano namų šalis. Ji - spalvinga ir įvairi, nenuspėjama ir įdomi.

 Juk čia kaip ir Lietuvoj kartais lyja lietūs, bet po Lietaus nušvinta saulė…

 

O labai panorus viską gali matyti iš aukštai, tokie apsilankymai kalnuose nuo pečių nuridena visą nerimą ir problemas, belieka grožėtis tobula gamta ir stebėtis savo mažumu ir menkumu.

O kai pritrūksta gyvenimo skonio galima užkrimsti aštrių raudonųjų PUL BIBER :)

ir dažnai žmonės čia leidžia sau smagiai pasilepinti ramybe ir saule lygiai tai kaip šitas katinas.

Čia žmonės nebijo būti juokingi ir bet kada gatvėje kažkas gali tave priversti nusišypsoti :)

o kartais be galo smagu tiesiog pasimėgauti gražiu vaizdu į jūrą ir vyno taure…

Ir dar tas keptų kaštonų aromatas gatvėse, kuris sušildo vien užuodus :)

 

Štai taip aš ir gyvenu…

Rodyk draugams





 

Pamenu vaikystėje vasaros atostogų metu ryte rydavau graikų mitologiją. Kaip dabar rodos menu save senelių namuose, pietiniame tėvo vaikystės kambaryje, susiraičiusią ant sofkelės ir neatsiplėšiančią nuo N. Kuno “Senovės Graikijos legendos ir mitai” Man ji buvo kažkuo žaviai romantiška, kaip vaikui ji atrodė labiau tikroviška nei pasakos…

Taigi vaikystėje išnagrinėjau visų Olimpo kalno Dievų ir Deivių gyvenimus, jų galias ir prisiskaičiau apie nuostabius žygdarbius… Žavėjausi tomis istorijoms net nepagalvodama, kad mane gyvenimas nublokš taip arti Olimpo kalno… Gyvenimas iš Dievų pasaulio atrodė toks tolimas ir nepakartojamai žavus, taip sakant sovietiniam vaikui jie buvo tarsi “Jauni ir žavūs” stereotipas simbolizuojantys visas geriausias ir gražiausias savybes, jų lengvas ir malonus gyvenimas atrodė viliojantis. Ir žinote ką? Gyvenimas šalia olimpo kalno, nors ir nebe su graikų ar romos kultūra atrodo toks pats dieviškai tingus ir palaimingas, kaip atrodė tomis vaikystės dienomis.
 
Praėjusį savaitgalį pagaliau prisiruošiau aplankyti ir savo kaimelio Side muziejų įrengtą buvusioje Side miesto pirtyje. Pastatas ko gero geriausiai išlikęs per visus tuos bėgančius amžius.
O pamačiusi savo pamegtų dievų, deivių ir pusdievių skulptūras apsalau… Nemoku apsakyti jausmo… tarsi sugrįžimas ten, kur jie kažkada gyveno… Gal vaikystėje per daug skaičiau knygų…. Man patinka įsivaizduoti kur galėjo stovėti tos skulptūros, kaip apsivilkę vaikščiojo žmonės ir ką jie galėjo galvoti…

O žiūrėdama į Dievų veidus tirpau iš pagarbios laimės, buvai dar vienas žmogus per tiek amžių liudijęs šių skulptūrų dieviškumą.





Tik pamačius šitą supratau iš karto, kad tai Heraklis






Arba sparnuotoji pergalės deivė Nikė





Ir kaip neatpažinsi gražuolio, tobulojo Apolono, aišku kiek tinkamai apgenėto per amžius, kad neuregėtume viso grožio :D Ir faktas, kad dar daug kitų grožių nusileidusių nuo olimpo kalno į mūsų mažą kaimelį vardu Sidė.Beje šiame kažkada buvusiame didingame mieste, dabar panašėjančiame į kaimą Apolonas turėjo išskirtinę vietą, mat ant pat jūros kranto turime išlikusį ir kažkiek rekonstruotč Apolono šventyklos fragmentą





O kaip nebe vaiku an baisiai patiko nagingieji graikų ir romėnų meistrai taip puikiai sugebėję atvaizduoti štai tokias mano mėgiamas vyriškas grožybes, nes priekines grožybes, ko gero pavydūs vyrai per amžius nudaužė….



Rodyk draugams






KIYMALI ISPANAK

spinatu troskinukas su malta mesa
reikia apie 1kg. spinau lapu
300 g. maltos mesos
1 didelio svoguno
keliu pomidoru
puodelio ryziu
siek tiek sviesto ir vandens.

susmulkinta svoguna apkepame ant sviesto kol siek tiek apkeps, tada sudedame mesa ir paliekame lengvai troskintis ant silpnos ugnies, kiek apkepus mesai sudedame smulkinta pomidora ir puse puodelio vandens, paliekame kokia 15 min pasitroskinti per ta laika galima pasismulkinti spinatu lapelius, nusiplauti ryzius. Spinatus sudeti i puoda, kuriame viskas troskinsis, sudedame apsitroskinusia mesele, tada ryzius, galima dar puodeli vandens, uzdengiame ir paliekame troskintis, karts nuo karto pamaisome, kad neprisviltu (kaip kad man vos nenutiko) ir esant reikalus galima dar kazkiek vandenelio ipilti. Tai tiek. Skanaus.

Rodyk draugams

Sugrįžti į vietą, kuria nuo šiol vadinsiu namais sugrįžau, tačiau jau pati kelionė verta kokio romano, tiesa pabaiga visos šios ilgos kelionės nebus greita. Kelionė, kuri vadinama gyvenimu. Tačiau grįšiu prie kur kas žemiškesnių dalykų kaip oro uostai, pareigūnai, autobusai, aptarnaujantis personalas ir stulbinantys atsitiktinumai pakeliui.

Palikdama namus, išvykau kiek liūdna, bet tvirtai nuspręndusi, kad ten bus mano namai. Ankstyvi pusryčiai, kuriuos paruošė mama… Atrodo ilgos, bet taip greitai prabėgusios trys valandos kelyje į Rygą. Oro uostas į kurį vos nepavėlavome, o taip būtų išsipildę mano vasarą sapnuojami košmarai, kad vėluoju, kad manęs nebeleidžia į lėktuvą ir sugrįžimas pas mylimąjį tarsi koks desperadiškas bėgimas per oro uostą.

Mano laimei oro uoste viskas klostėsi geriau nei reikėjo. Užsiregstruoti pavyko prie verslo klasės langelio, kadangi nenorėjau laukti eilėje rizikuodama nepatekti į lėktuvą. Užkrovus savo du lagaminėlius, panelė pasakė, kad ekonminei klasei skiriama tik 20 kilogramų svorio ir pasirodo tai, kad aš pirkausi du lagaminus dar visai nereiškia, kad galimas 40 kilogramų svoris, akimirkai išsigandau galvodama ach tai ką gi man dabar teks iškrauti… Tačiau mergaite palinkėjo gero skrydžio ir prisakė grįžtant nepamiršti jos perspejimo. Taigi taip laiminga nuskubėjau vartų link. Su maloniu atlėgimu beliko laukti sodinimo į lėktuvą. Nors boarding'as užtruko keletą minučių, tačiau man tai negadino nuotaikos, nes rodės, kad viskas bus gerai, o ir pasimatymas su mylimu žmogumi švietėsi už dvylikos valandų. 

Atvėrė vartus ir greitai greitutėliai mus visus suleido į autobusą vežantį į lėktuvą. Čia ir prasidėjo mano kelionės įdomumai. Autobuse prie manęs priėjo vienas garbaus amžiaus dėdulė, pasiteiravęs ar moku angliškai, uždavė tikrai netikėtą klausimą:

“Ar esu jus kažkur sutikęs anksčiau?”

Akimirką abstulbau, nes šis veidas man neatrodė kažkaip labiau matytas nei kiti veidai autobuse. Sutrikusi aiškinau, kad kažin, nebent tuose pačiuose skrydžiuose iš Turkijos ar į Turkiją, bet aš mat esu iš Lietuvos tai aš dažniau į Lietuvą skrendu. O jis pasirodo taip pat iš Lietuvos, kažkokį ten savo versliuką sukti pradėjęs. Ką gi ši pažintis man palengvino bagažo nusigabenimą iki lėktuvo… (nes kaip turkiškas džentelmenas leis mergaitei tempti tokį sunku bagažą, kuris beje buvo kimšte prikimštas knygų).

Susirandu savo eilę, kurioje ir turiu prisesti. Išsikuičiu savo užkandėlius, kurie palengvins man kelionę, įsitaisiau kėdėje ir nerimastingai laukiau, pakilimo, ntajį kartą išklausiau instrukciją kaip išsigelbėti (dėl visa ko). Šalia manęs prisėdo jaunos merginos, dėl to kažkaip labai nudžiugau, nemėgstu kai šalia prisėda kokis prakaitu pratviskęs vyriškis ar pagyvenusi plati dama. 

Viena iš mergaičių pasirodė kažkur jau matyta, bet nuvijau tą mintį pagalvodama, kad pagyvenęs dėdulė mane užkrėtė manija “kažkur jus mačiau”. Taigi toliau su nerimu laukiau lėktuvo kilimo, o jam pakilus jau laukiau nusileidimo. Skrendant su pigiomis oro linijomis tenka ne toks jau pigus užkandžio variantas, tai numačiusi aš pasilikau du eurus nusipirkti COCA COLA, o dziovintas biovelos desrytes ir dar prancuziskus ragelius isimeciau i rankine, kuria nusimeciau prie koju. Tik o nelaime ir mano vėpliškume, pinigine su tais dviem eurais taigi liko mano lagaminėlyje užkeltame virš galvos. Pakeliu savo eilės drauges dėl taip trokštamos tokios brangios COLA. Viena iš jų man ir sako, “žinai man toks jausmas, kad kažkur jau tave mačiau” negaliu patikėti ir sakau, žinai ir man toks pat jausmas. Kokias kelias minutes prasikankiname bandydamos atrasti ir kur gi mes galėjome pasimatyti. PAGALIA BINGOOO mes mokėmės Antalijoje tuose pačiuose kalbos kursuose, tik skirtinguose lygiuose.

Taigi mano taip nemėgstamas skrydis tapo smagiu pašnekesiu visą tą laiką, mergaitė iš Estijos be galo miela ir mes smagiai praleidome laiką drauge. Mano kelionės bičiulė pasirodo taip pat kaip ir aš Turkijoje visada jaučiasi taip tarsi būtų sugrįžusi namo, radome daugybę kitų panašumų. Taigi tą dieną į Turkiją sugrįžo dvi BALTIC STATES mergaites, mylinčios šalį ir turinčios mylimuosius. Esu dėkinga likimui, už tokią prasmingą kelionę ir už tokį prasmingą sugrįžimą, kuris rodos patvirtino jog mano pasirinktas kelias teisingas

Rodyk draugams

Po keleto gerų išsimiegojimo dienų pagaliau pasijutau sveiku ir į
namus sugrįžusiu žmogumi. Ilga kelionė iš vienų namų į kitus bei iš šalies
į šalį… Paliekant Lietuvą kiek suspaudė širdelę… Pasiilgsiu ne
šalies, pasiilgsiu žmonių, kurie lydėjo mane visą gyvenimą ar kokia
vieną kitą gyvenimo atkarpą, kurie spalvino mano dienas pačiomis
įvairiomis spalvomis. Lietuvos vardą nešiosiu širdyje su 
mylimų žmonių atminimu.

O šiandien atverčiu naują savo gyvenimo puslapį su turkišku atspalviu,
su naujais atradimais, nutikimais ir kažkokiais praradimais. Nauja mano
šalis, kurią nuo šiol vadinsiu namais - Turkija. Daugelis lietuvių,
žinoma viską apie šią šalį “žino” ns jau kelis kartu atostogavo. Iš
tokių žmonių sulaukiau pačių įdomiausių patarimų :) Teko atsakyti į
daug įdomių klausimų savo draugams. Iš visų šių patarimų ir klausimų
supratau kaip vis dėl to mažai pažįstame šalį ir jos kultūrą į kurią
tiek daug Lietuvos piliečių kasmet traukia poilsiauti.

Rašydama čia ir toliau sieksiu pasidalinti savo gyvenimo patirtimi,
mintimis, linksmais ir liudnais, o kartais ir erzinančiais nutikimais.

Siunčiu šiltus linkėjimus iš dar neatvėsusios Turkijos :) Oro temperatūra +26, vandens temperatūra +18

Rodyk draugams

Next »