BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Vasaris, 2009

laiswa

Pavasario laukimas

Salta, labai labai salta, paciai
sunku patiketi, kad gyvenant Turkijoje tenka kartoti SALTA, si zodi kuo
puikiausiai istaria ir mano vyras, bet tik del to, kad man tenka ji
taip daznai kartoti. Dar jeigu kambari prisisildai kondicionieriumi ir
rodos butu galima gyventi, tai nieko ner baisiau, kai prireikia nubegti
pas nykstukus, o cia ne Lietuva, “gyvatuku” niekas nepasildo to
kambarelio…
Stai kepem blynus, varem ziema is kiemo, auginom
svoguna, kuris pranasauja pavasari, bet ziema kaip nesijudina is musu
krasto taip nesijudina. Tiesa, turkiskoji ziema be sniego ir atrodo ji
visai neziemiska, bet tas saltis namuose, dar labiau ziemiskesnis nei
jusiskiuose. Siandien pusei dienos saule iskiso savo snapa is po debesu
sluoksnio, todel teko proga siek tiek pasildyti kaulus ir pasidziaugti
ramunemis.

Rodyk draugams

Photobucket

” Žinai… kai taip liūdna, tai mėgsti saulėlydžius… ” Antuanas de
Sent - Egziuperi. Mano mylimas balkonas atveria ne tik miestelio
vaizda, bet ir saulelydzius vakarais, kai buna ilgu ir ko tai graudu
labai gera i juos ziureti, tuomet vis prisimenu savo megstama ne
vaikystes, o studentavimo laiku knyga “Mazasis princas”. Jis savo
mazajame asteroide turedavo net 43 saulelydzius per diena. Lietuvoje
saulelydziu nera tiek daug ir tai dazniausiai vasara, kuri buna labiau
dziugi ir maloni nei melanchiliskai silta ziema cia. Kartais man kaip
ir mazajam princui rodos, kad vienintele siluma, kuria gali pajusti
svetimoje zemeje yra tas saulelydziu svelnumas.

- Aš labai mėgstu saulėlydžius. Einam pasižiūrėti saulėlydžio…

Photobucket

Rodyk draugams

Photobucket

Daugumai gyvenimas Turkijoje ko gero asocijuojasi su saule, siluma,
gera nuotaika. Turkija daug kam vieta, kur jie atostogauja, todel buna
sunku patiketi, kad cia taip pat gali buti salta, rodos gamta nusprende
papokstauti, o gal man leisti pasijausti labiau namuose, todel vakar
gerai pakapojo ledais, tai primine, kad uzgavenes ne per toliausiai, o
uzdavus klausime Google, kada uzgavenes suzinojau, kad jos kaip tik sia
vasario 24 diena, todel ansktu ryta atsikelus ilindau i saldytuva,
susirinkau reikalingus produktus ir paruosiau musu seimai uzgaveniu
pusrycius, paprastai mano vyras labai megsta blynelius su pienu, bet
piena sunaudojome vakar, o saldytuve pupsojo puse indelio naturalaus
jogurto, taigi ankstyva ryta panarsiusi interneta radau si puiku jogurto blyneliu recepta
tiesa recepte reikalaujama pieno stikline, man teko ja pakeisti
vandeniu, blynai buvo tikrai gardus, o mano vyras siandien pirma karta
suzinojo apie uzgavenes ir ju tradicijas ir linksmai lapnojo blynelius
kartodamas “Ziema ziema bek is kiemo” taigi laukiam nesulaukiam kol
musu kiema apleis salti orais ir ziemai bus galas.

Rodyk draugams

muslim woman Pictures, Images and Photos

Moterys apvilktos Cadrmis (Turkijoj vadinamais Carsafais), prirakintos prie radiatoriu, vaiku gimdymo masinos, o jeigu esi Europiete istekejusi uz muslmono, tai esi reikalinga tik tam, kad butumei bilietas i isvajotaja Europos Sajunga ar kita baltojo pasaulio sali.

O turkai tai tik dar viena arabu salis, kurioje zmones nesiprausia, smirda kariu ir valo kebabus bei yra jais prasmirde. Zmonos jiems vaiksto tik is paskos. Musulmonas vyras musa zmona ir vaikus.

Galeciau vardinti ir vardinti nesibaigiancius stereotipus sutiktus lietuvos ziniu portaluose, pastabas sulauktas is draugu, kai pasiryzau atiteketi i sali, kurioje dominuojanti religija yra islamas, ko gero beviltiska irodineti viska zinantiems lietuviams, kad niekas nei manes, nei cia sutiktu uzsienieciu zmonu neprirakino prie radiatoriu, neuzmove cadros ir gink dieve niekada nepakele rankos.

Nenoriu idealizuoti sios salies, nes tai tik dar karta papiktins tikrus lietuvius, kad zmones gali buti laimingi ir busiu isvadinta kaip DAR VIENA, kuriai musulmonas uzbure smegenis, todel vargse mergaite apakusi nemato realybes. O visaziniai lietuviai pamate Vokietijos, Anglijos, Norvegijos ir kitu saliu kurdus bei Turkus, prisiskaite naujienu ziniasklaidoje tampa tikrais islamo saliu kulturos ekspertais, galinciai pamokyti, kas musu “vargsiu”, o dazniau parsidaveliu “keksiu” laukia siuose krastuose.

Turkija tikra kontrastu salis, taip cia yra ir juoda cadra - carsafu apsisiautusiu butybiu, yra spalvinga skepeta plaukus pridengusiu moteru ir merginu, yra nuoga bamba bevaikstanciu fifu, yra patogiai ir jaunatviskai apsiredziusiu damu. Turkija be galo keista, bet ir be galo idomi salis, kurioje dera didziule prabanga ir skurdas, kurioje druagiskai gyvena sunitas ir alevis bei krikscionis su zydu. Salis, kurioje galima rasti mergina ziemos vakarais mezgancia ir siuvinejancia savo kraiciui ir mergina, kuri sugrizo is studiju JAV.

Cia moterys yra laisvos kiek jos pacios tai nori, cia nereikai buti boba su kiausais darbe, motina ir kulinare bei interjero dizainere namuose, darbdavys neleis moteriai dirbti velyva vakara, jei negales uztikrinti jos saugaus pargabenimo i namus.

Zinau, kad tik tai dar vienas pasisakymas i tyrus, nes Lietuviai viska zino geriausiai, netgi uz mus gyvenancias su vyrais, kurie yra ne lietuviai ir dargi baisieji muslmonai…

Rodyk draugams

Ko gero tai mano pirmoji ziema, kai nemaciau sniego, kai nuo slapdribos
ar patezusio sniego sala kojos, ziema be brendzio ir karstos arbatos,
nes cia ju taip daznai neprireikia. Tai pirma ziema be Lietuvisku
kaledu, Lietuvisku nauju metu, ilgi menesiai be cepelinu ir
spirguciu
su grietine. Tai pirma ziema, kai obuolius pakeite apelsinai, o
stengiantis juos kuo greiciau sunaikinti, bet ne supudyti, tenka gerti
svieziai spaustas ju sultis, kepti pyragus ir ieskoti nauju budu ka
galima padaryti su apelsinais.

Tiesa griztant prie pusu temos,
ju taip pat cia yra, bet jos kazkokios lyg ne tokios, todel visame
sitame krastovaizdyje palmes man daug naturaliau atrodantis reikalas,
kaip ir kokie istoriniai griuvesiai bei spalvotai skepetuotos
musulmones, tiesa musu gyvenamoje vietoje tu skarotuju labai jau mazas
skaicius.

Ilgiuosi gimtines, bet myliu ir sali, kurioje tenka gyventi.

Rodyk draugams

From Collages
Zinau, kad sventei Valentino diena, o kaip sventei salies valstybingumo atkurimo diena? Seniau manes taip nejaudino tokios dienos ir juo labiau minejimai, kurie igavo kazkoki nemalonu prieskoni dar nuo mokyklos laiku, kai visi budavome suvaromi i aktu sale, o ten dainos, eiles, labai nepatikdavo man tie minejimai, gera viso to reikalo dalis buvo jog nereiekedavo sedeti kazkokioje pamokoje, taciau atejo diena, kai AS SVENCIU sia valstybingumo svente, siandien paruosiau grazius ir skanius pusrycius sau ir vyrui, uztiesiau staltiese, pasistaciau ant stalo mazyte, miniaturine lietuvos trispalve ir pakeliau turkiskos arbatos “cierkute”.
Liudna, kad nesvesdavom sios sventes Lietuvoje, tikrai to truko, nes dabar budama uzjuryje net nezinau kaip tinkamai gali buti atsvesta si diena, taciau viena galiu pasakyti, dar niekada nesijauciau tokia lietuve, kaip budama toli nuo Lietuvos ir svesdama savo nacionaline svente, linkiu jums myleti sali nepaliekant jos, o myleti tai reiskia gerbti, branginti…

Dar daug jums vasario 16-uju brangieji tautieciai….

Rodyk draugams

laiswa

Mano siltoji ziema

Ko gero ziema viso to oro negalima pavadinti. Visu pirma sauletomis dienomis, tai panasu i lietuviska nekarsta vasara. Pauksciu ciulbejimas, varliu “choras” naktimis.

O smagiausia pusryciai balkone…

Photobucket

Rodyk draugams


Pirmo mazolio
nuo vestuvinio ziedo proga, pamaniau, kad pats laikas ispildyti pazada visai
savo publikai ir papasakoti apie savo “neitiketinas” vestuves, kitaip dar
vadinamas
Düğün
(diuhiun).

 

Taigi, Lietuviskos  ir Turkiskos vestuves yra du skirtingi reiskiniai,
tiek pasilinksminom atzvilgiu, tiek suknelemis, gelemis, automobiliu puosimais,
sveciu kiekiu, dovanu tipu ir taip toliau.

Funny Wedding Cake Pictures, Images and Photos

 

Tikiu, kad
labiau domina tai kas gi buvo per MANO “TURKISKAS” vestuves? Trumpai uzbegsiu
uz akiu pasakydama, kad tai kas vykoTIKRAI nera budinga netgi tradicinems
turkiskoms vestuvems, todel is mano pasakojimo deja tikru tradiciniu turkisku
vestuviu paveikslo nepavyks susidelioti. O kalbant apie vestuves, kurias mums
iskele ar tai mes patys meginom susiorganizuoti galiu pasakyti jog stai kas
nutinka, kai nori padaryti kitaip siek tiek atitrukstant nuo tradiciju tiek nuo
Lietuvisku, tiek nuo Turkisku…

 

Jeigu
Lietuvoje galima sekmingai atitrukti ir idejus daug darbo gauti trokstama
rezultata, po savo netradiciskai turkisku vestuviu gavau pamoka, geriau
nemeginti daryti to kas neiprasta Turkijoje, nes zmonems per daug sudetinga
suvokti kaip tas kitaip turi atrodyti, o darydami kaip jie supranta ta “KITAIP”
gaunasi labai NEKAIP…

 

Bet apie
viska is eiles. Taigi pats vestuviu pasiruosimas is esmes nera toks labai jau
stresuojantis kaip Lietuvoje, cia zmones daug neplanuoja, nes yra dazniausiai
nusistojusi vestuviu sventes formule DUGUN (vestuviu) SALON + muzikantas su “jonika”
(elektroniniais vargoneliais ar kazkaip panaisiai vadinamu prietaisu) + vestuvinio
torto pjovimas + aukso segimas jauniesiems+ sokiai pokiai ir kas be ko kuo
daugiau visokiu artimu ir tolimu giminaiciu bei pazistamu (daugiau aukso :P)…

 

Paprastai muzikantai
(jei nesamdai kazkokios zinomos folk grupes, kuri kainuotu kalnus pinigu) traukia
pro sali, siaubingais balsais turkiskas tiek liaudies, tiek pop dainuskas
(dazniausiai apie nelaiminga meile), o ritmas visa laika toks pats. Taip po
keleto apsilankymu vestuvese su tokio tipo muzikantais tiek as, tiek mano
dabartinis vyras visiskai nenorejome tokios muzikos, buvo nusispresta
atsisakyti sios dalies ir gyvus muzikantus pakeisti negyvu CD bet su mums
patinkancia ir kas be ko kokybiskesne muzika… bet… taip norejom mes, o
gavosi kitaip…

 

Taip pat mes
norejome jog tai butu artimiausiu zmoniu apsuptyje gal kokiam restoranelyje,
banketo-furseto forma, visgi pamaitinti zmones butu grazu, ne per daug, na bent
jau siek tiek… velgi… isejo kitaip.

 

Dar ya cia
tokia tradicija, kad nuotaka apsijuosia raudona juosta liemeny, gerai nezinau
kodel, bet ir nenorejau zinoti, nes as Lietuve nuotaka, mieliau buciau segusis
rutas (nors jos jau beprasmes siais laikais) nei raudona juosta, taigi jos ir
atsisakiau… Vyras taip pat neketino juostis juostos, kai bus segami pinigai
ir auksas, taaaaaaaipppppp cia be to, kad dovanoja puodus, mikserius ir visa
kita buitini slamsteli, dovanoja auksa ir pinigus…

 

Na bet dabar
laikas papasakoti visgi kaip gi as maciau savo vestuves… Tiesa oficialiai
neturejom galimybes susituokti mano vyro gimtajame mieste, nes… to miesto
pareigunas nezinojo kaip sutuokti Turkijos pilieti ir ne Turkijos piliete,
pralinksmino sakydamas jog reikia Turkijos ministro pirmininko patvirtinimo,
kad dokumentai teisingi ir bla bla, nors as jau seniai seniai viska
issiaiskinau kokiu dokumentu reikia ir kap viskas turi buti, bet buvo akivaizdu,
kad to miestelio pareigunas nezinojo kaip atlikti sia procedura, todel
prigalvojo visokiu priezasciu kaip atsifutbolinti, velgi cia Turkija cia
normalu, zinoma labai norint buvo galima ji priversti dirbti, bet kam gi
gadintis nuotaika tokios linksmos sventes proga, todel musu vestuves, buvo
greiciau VESEILE su siokiu tokiu religiniu palaiminimu, kuris beje oficialiai
negalimas be civilines santuokos, na bet cia Turkija, kaip ir Lietuvoje
taisykles yra tam, kad jas lauzytum…

 

Taigi
iskilmingoji musu svente vyko paciame Turkijos viduryje, religingiausiame
Turkijos regione Konijoje ir dar be to nedideliame miestelyje Eregli.


Savo
sventei ssuiradome pigiausia salona, kuris atrode nei gerai nei blogai, su
savininku sutareme, kad nuvalys langus, isskalbs ir islygins staltieses ant
staliuku (kurios beje buvo neskoningu violetavu ir zalsvu nusiskalbusiu spalvu)
ir pasildys patalpa, taigi del vietos buvome ramus (o be reikalo).

 

Savo paredus
nusipirkome is anksto Antalijoje abu radome mus tenkinanciu variantus ir dar uz
tikrai superine kaina, todel apredu problemos nekilo, beje as savo vestuvine
suknele radau per pirmas 30 min vos tik pradejusi suknios paieskas, rastoji suknele
man buvo ir graziausia ir kas juokingiausia pigiausia, matyt mano ir turkaiciu
skonis skirtingas.


Taigi
apredai parengti, salona turim, liko pasirupinti kvietimais, beje ju turkai turi
tikrai graziu ir tenkinanciu visus ivairiausius skonius bei poreikius, o dar turint
omenyje kokius kiekius  ten kviecia
(nedideles vestuves kaip musu prasideda nuo 100 asmenu), tai ir kainos
spaustuveje nera dideles, taciau as uzsispyriau, jog mes kvietimus patys
pasidarysime ir isejo jie ne ka prastesni ir netgi puikus, tokiu rankelemis
teko pagaminti apie 100. Ir tai vadinama tik artimiausiu giminaiciu buryje… I
kuri as nekvieciau savo draugu, o nekvieciau del keleto priezasciu:

  1. turejau nuojauta, kad kazkas
    blogo bus su tomis vestuvemis, nes mano vyras ramiai sedejo ir nieko
    neplanavo per daug
  2. Pareigunui nesutikus mus
    sutuokti civiliai, nusprendeme draugus pasikviesti i civilines santuokos
    svente… kadangi ji dar neivyko tai visi turime gera proga, istaisyti pacias baisiaus vestuves i pacias linksmiausias vestuves…

 

Taigi kaip
viskas vyko toliau? Ogi niekaip as diena is dienos vis labiau nervinausi, nes
jokio aiskaus plano nebuvo, o man kaip lietuvaitei plano nebuvimas vare i
panika, vel gi ne be reikalo. Namai pamazu pradejo pildytis man nepazistamais
zmonemis, daresi vis labiau nejauku, o plano kaip ten viskas bus vis dar
nebuvo, to plano iki beveik paskutines dienos ir nebuvo…

 

Taigi artejo
tiek vestuviu tiek Chna (skamba kaip “chana” beveik taip ir yra paskutinis
laisvos mergikes pasispardymas) vakaruska. Beje, Chna vakaruska yra lietuvisko
mergvakario atitikmuo, kai linksminasi merginos, o paskui “atbilda” jaunikis su
savo svita ir susimoka ispirka uz jaunaja…

 

Jau diena
iki “SAVO” mergvakario jauciausi pavargusi nuo man nepazistamu zmoniu buvimo
aplinkui ir musu kraste rodos pries vestuves stengiamasi viska susitvarkyti iki
paskutines dienos, kad sveikai issimiegoti ir graziai atrodyti, tai mane
sokiravo, kai pareiske, kad taigi bus chna vakaruska nusiteik ilgai
panaktineti, sakau nu nieko sau msusu salyje jaunoji kuo anksciau i lova, kita
diena laukia sunki ir itempta reikia graziai atrodyti…

 

Taip ir
sulaukem mano visai nelauktos “CHNA VAKARUSKOS”. Susirinko visa seimos bobija,
paprastai turetu rinktis jaunosios seima ir drauges, bet kadangi jaunoji buvau
as, o mano draugai ir seima buvo toli, vyro bobija leido sau susirinkti, na ka
pasipuosiau i kirpykla netgi nutempe mane, makiaza padare, susukavo,
pasiredziau grizusi atpedinai i kambari, sedi moterytes su kapisonais spigina
savo tamsiomis akutemis i mane… as i jas, jausmas keistas lyg vistos visos
sutupe ir laukia kazko, na tada nuskambejo pirmieji turkisku linksmai graudziu
dainu garsai, moteriskes pamazu pradejo trepseti, mane tempti trepseti, bet
baisiai nesmagu buti parodine trepsetoja, todel man prireike laiko isidrasinti.
Veliau su busima anyta kuo smagiausiai sutrenkeme DISCO DISCO PARTYzani disko
stiliumi, visos mano “kapisonuotos” (rysincios skareles del religiniu sumetimu) giminaites liko baisiausiai laimingos,
pralinksmintos ir visaip kitaip pradziugintos.




Pamazu atmosfera susilo,
kapisonai eme lekti sonan, prasidejo pilvo sokiai ir visokios kitokios
linksmybes bei sokiai su saukstais…


Viskas virto baisingai smagiu vakareliu,
moteriskaites is kambario i virtuve, virtuveje kaip namuose ka randa nuciumpa
pavalgo, tada atgal i salona sokiams pokiams, taip ir slinko vakaras, kol atejo
eile apsireiksti jaunikiui su seima ir susimoketi ispirka, taigi viskas ivyko
sklandziai gavau aukso ir kas be ko abiems teko po gera smota CHNA i delnus.
Chna delnus nudazo oranziniai rusva spalva ir tikima, kad chan atnes sekme
laime, turtus ir klestejima. Nors tas chan ikretimas su tam tikra visai grazia ceremonija, kur ir aukso dovanojama ir geri linkejimai sakomi. O kadangi vis dar gerai nezinau daugelio dalyku reiksmes, todel idesiu foto kaip visa tai atrode. Nuotaka apsiauciama raudonu nuometu, is tikruju turetu buti uzdengiamas ir veidas, bet as prasiau, kad man to nedarytu, tiesiog nenorejau.

Tiesa
Turkijoje chna nera taip graziai dekoruojama kaip yprasta tarkim Maroke (o ta
marokietiska varianta gyvai apziurejau, nes turiu padruzke marokiete). Cia
tiesiog “ikreciama” i delnus ir nutepami pirstu galai. Tai ko gero irgi rodo
turku mentaliteta, kam leisti daug laiko dekoruojant dalinant ir vedziojant
ornamentus jeigu galima ikresti i delna ir tiek … Finale nepastebjau kaip tas
laikas prabego, o pajutusi pirmus nuovargio pozymius pasiprasiau isvezama is
namu pas pusbrolio seima, kurie gyveno tyliai ramiai su mazuciu kudikeliu…
Todel labai saldziai ir ramiai issimiegojusi pabudau ankstu ryta, susiruosiau
savo visus paredelius, gaivinantis dusas, rytine arbata, engvi pusryciai ir viena
mintis galvoje PAGALIAU SIANDIEN VISAS TAS PRAGARAS pasibaigs, mes busime vyras
ir zmona.

 

Mano
brangusis nuveze mane i kirpykla ir paliko ten ruostis puostis. Buvau pati
pirmoji kirpyklos viesnia, todel is karto mane ir griebe kirpeja Atila. Labai
jaudinausi, mat jau siek tiek zinodama turkiska skoni labai jaudinausi, kad tik
kokio “grozio” is mano graziu plauku nepadaryu. Kiek isejo susikalbejome ko as
noriu ir kaip as noriu, o norejau as kiek imanoma paprasciau, taciau kirpejas
pasiule siek tiek papinti plaukus, be to liko labai nustebes, kad kaip as be
nuometo nuotaka busiu… Taciau su nerimu likau laukti galutinio rezultato,
makiazas irgi pavyko dideliu pataisymiu tikrai nereikejo, paprasiau, tik kad
pasvelnintu spalvas, o kirpejui atidaviau plauksu, sutarusi, kad kuodo ir
garbanu nedarys.


Rezultatas
buvo puikus, o dar puikesnis apsivilkus suknele ir laukiant savojo jaunikio.
Taigi po visu sukavimu ir dazymu, mano mosa padejo apsirengti mano vestuvinius
apredelius, pasipuosiau mociutes gintariniais papuosalais, taip norejosi kazko
lietuvisko, kazko tokio, kas butu artima ir tikra, tikrai zinau, kad Lietuvoje
niekada nesipuosciau gintarais, bet bunant toli nuo gintaro salies, jie man
buvo artimiausia ir patys dailiausi papuosalai. Rezultatas buvo stulbinantis,
taigi savo misija – buti grazia nuotaka ivykdziau beliko sulaukti jaunikio ir
atsiduoti visam veiksmui apie, kuri as nieko nezinojau.


Tiesa belaukiant manojo “princo” ir turedamos laiko su sese sudareme netekejusciu merginu sarasiuka, kuri ji uzrase ant mano batelio pado, tai turkiska tradicija. Mergina, kurios vardas labiausiai nustrins nuo batelio pado turetu neuzilgo isteketi… (ale visi tie vardai nusitryne, taigi tikiuosi, kad tiek turkiskos mano giminaites ir mano brangiosios puseseres bei mano biciule spugute neuzilgo tekes.

 

Sulaukiau
savo pasipuosusio ir susukuoto suzadetinio ir ne be reikalo pasilaikiau
prietaro, kad nepamatytu vestuvines sukneles, tie ziburiukai jo akyse ir buvo
verti viso to slepimo… Sulaukusi vyro ir palikusi savo naujasas giminaites

kirpeju globai nuskubejau drauge su savuoju i foto atelje. Turkijoje jaunieji
fotorafuojasi atelje, man tai taip primine mano tevu ir sneleiu laikus, todel
vyrui leidus ir sumoekjus mes irgi apsilankeme foto atelje ko rezultatas visai
smagi fotosesija ir tokios klaskines vestuvines nuotraukos su paziurejimais
vienu kampu.


O kita fotosesija mums padare biciuliai su gerais fotoaparatais
apsnigtame parke…

 



Taigi siek tiek lietuviskumo vestuves vis tiek igavo. Daugiau
fotografu samdyti nenorejome, nes fotografais save vadina tie asmenys, kurie
turi gera fotoaparata ir moka paspausti mygtuka, kadangi tiek gimineje tiek
draugu tokiu fotografu turejome, nusprendeme nemesti pinigu lauk… Ir tikrai
uztenka tu fotografiju. O dabar artejame prie to momento, kuris vadinasi
vestuviu svente.


Taigi po fotosesijos parke, sugrizome i pusbrolio namus, kur
atvyko tevas su seima dar karta issipirkti jauniosios, sedome i gelemis ir
kaspinais papuosta automobili uz kuri iki siol nedovanosiu pusbroliui,mat papuostas jis PUSBROLIO megiamo futbolo klubo spalvomis(raudonai geltonai) bet jau
buvo prazuvo… Nors ziurint optimistiskai, kai matosi tu zaliu lapu iseina lygi ir musu veliavos spalvos :D



Ateis laikas ir as jam koki grazu siurpriza pateiksiu… parvykome
i namus pas tevus, o ten ivyko musu trumpa religine santuoka. Taip niekas ten
nesituokia mecetese, skirtingai nuo musu baznyciu ir kas be ko niekam neidomu
ar as musulmone ar ne, tokio reikalavimo islame nera, svarbiausia, kad nuoakos
tikejimas remtusi sventaja knyga kaip, kad yra krikscionybeje ir judaizme. Taigi visu nerimaujanciu ramybei as vis dar esu katalike ir skaru nei cadru nerysiu :)


Visa religines
santuokos ceremonija uztruko gal 3 min, atvykes i namus sventikas ( jie cia
vadinami HODZA - sventikas/mokytojas) sukalbejo kazkokia arabiska maldele,
tuomet mano vyro paklause ar sis sutinka, kad as busiu jo zmona, o manes
paklause ar as sutinku, kad tas vyras bus mano vyras, tris kartus patvirtinus
savo sutikima ir liudininkams patvirtinus, kad jie sutinka, visa santuoka
baigta, nuo to momento du zmones tampa seima. Tai buvo kiek keista, bet ka
padarysi, nei ziedais nesikeicia tos ceremonijos metu, nei priesaiku graziu,
tiesa pas juos taip pat lengvai issiskirti galima, nors as apie tai kol kas
negalvoju.


Ir stai mes
atvykstame i musu vestuviu salona, pirma ka pamatau nevalyus langus, nuotaika

pabjura, salonas saltas kaip saldytuvas dar labiau pabjura nuotaika.




Vyras
pries tai atvykstant masina papasakojo, kad muzika dedules uzdraude leisti, nes
musu vestuves bus su MALDOMIS. Na pagalvojau tiek to, bus su maldomis tai su
maldomis, kad tik graziais viskas atrodytu.


Izengiame i sale, atsisedame uz jauniesiems
skirto stalo, staltiese neiskalbta, apdengta tokiu kepimui ar vyniojimui skirtu
popieriumi, kurio kitoje puseje mikes pukuotuko herojai.

Norisi atsistoti ir
zviegti is pasiutimo, tiek to nusiraminu, juk dabar nieko nepakeisim, tuomet
dedule pranesa vestuviu plana, pirmiausia maldos, paskui tortas ir tada aukso
kabinimas… Kiek kalbejau su saviskiu klausiau kaip gi atrodys tas mevlut,
tikejausi kazko tokio grazaus kaip, kad sufiju misticizmo, jie meldziasi
grodami sazu ir bambukinemis fleitomis, skamba mistiskai ir iskilmingai, bet
“gerieji “musu dedules surado HODZA, kuris tas maldas skaitys, na ka gi hodza
pradejus, mano kunu perbega siurpuliai ir deja ne nuo salto vestuviu salono,
bet nuo to jausmo, kad tai skamba kaip laidotuviu maldos, jokio instrumento
nieko, skamba siaubingai, viskas atrodo dar baisiau, mes sedim vos ne ant
pakylos o visi susdede prie staliuku atverte delnus i virsu meldziasi (tokie
jau meldimosi skirtumai, tiesa niekas nepuola ant keliu ir nesilanskto taip
meldziamasi tik meceteje arba namuose). Su kiekviena minute man viskas vis
baisiau atrode, tiek stalas, tiek mike pukuotukas anapus popieriaus, pro
purvinus langus sviecianti ziemiska saule, dvasininko balsas ir jo arbiskai
giedamos maldos, salia manes sedintis vyra nunarines galva, nors griebk ta
nuotakos puoste ir dek i kojas.


Neistverusi
vyro klausiiu “Ar man tik atrodo ar tai labai panasu i laidotuviu maldas”.
Pajuodes is pasiutimo vyras sako “ tokias kalba ir per laidotuves, pats
nesuprantu kaip isejo, kad musu vestuves tokio neapsakomo baisumo”. Tada
pamintijau kaip gera, kad ne man vienai viskas taip baisiai atrodo, nurimau,
nusprendziau tu geliu pagriebus nebegti, likti kartu su zmogumi, kuris pasauli
mato panasiai kaip as. Neistveres tu maldu mano vyras pasikviete savo
“geradari” dedule ir paprase baigti visas maldas, o kaip priezasti nurode salta
salona ir nenora susaldyti zmones.

 

Taigi
dedulei sustabziu maldas pagal plana atkeliavo vestuvinis tortas… kuris buvo
NETIKRAS… Taip Turkija tikra FAKE karalyste, ten tiek guci versace ir visokiu
geriu galima raste, bet be to ir vestuviniai tortai gali buti FAKED… Taigi
dar butu buve gal ir niekojei nuo to netikro torto kas nors butu dulkes
nusluoste… Buvo ir tikras tortas, tik jis is kepykleles is karto atkeliavo
supjaustytas gabaliukais ir paruostas padalinti visiems sveciams. Taigi isvyde
savo vestuvini torta po biasinug maldu tik juokemes, nes nieko daugiau nebeliko,
netycia nudauzeme dirbtinio torto gelyte, na nors taip pazenklinome torta.

 

Po torto ne
va pjovimo seke aukso kabinimo metas, taigi kazkuriam laikui patapome
generolais, man atsisakius pasipuosti raudonaja juosta, ji teko mano vyrui, o
man teko baltoji, kurios beveik nesimate ant mano baltos sukneles (butent taip
as ir norejau). Net nepamenu visas tas akbinimas ir sveikinimas bei
buciavimasis tiesiog praejo kaip akimirka, bent jau sioji dalis atrode linksma,
visi besisypsantys visko gero belinkintys.




Tada pastebejome, kad su vyru taip
ir neapskeiteme ziedais, taigi paskubomis su pazadais ir meile apsikeitem
ziedais, bet visa tai buvo visiskai neiskilminga, bet beveik tarp musu dvieju gal del to daug ypatingiau ir isimintiniau, nes aplinkiniai ta akimirka taip ir nesuprato kas ivyko…

 

O siek tiek
paivairinant vestuves as pazadejau mesti savo gyvu geliu puokste dar
netekejusioms seimos merginoms, taip inesdama siokio tokio netiketumo ir per
filmus matytos tradicijos, nors nemanau, kad tai turi ka nors bendro su
lietuviskomis tradicijomis, taciau visos susirinko ir su nekantrumu lauke kam
klius ta puokste, o labiausiai lauke musu senmerge tetule, kuri vis dar
netekejusi. Ir kas be ko buvo daug fotografuojamasi, kiekviena tetule norejo
nusifotografuoti atsiminimui, visi vaikai zujo aplink, nepalikdami kadro, todel
is gausybes nuotrauku gerokai apkarpius kiekviena, galima islauzti si ta
grazaus…

 

Taip ir
baigesi baisiosios vestuves, visa kita buvo jau nebe taip baisu, o veikiau linksma, tradiciskai musu paliko namuose tik dviese, ko gero giminei pratesti, paklojo lova, padejo slepetes abiems prie lovos ir manio naujai iskepta vyra palydejo pakumsciavimais i miegamaji (tokia mat tradicija pas juos).



O kita diena vienas mano vyro draugu, kuris
beje yra ypatingai religingas, negalejo atsistebeti kaip maniskis vestuves
sugebejo paversti laidotuvemis ir kiek jis sake visos vestuves uztruko 30 min,
nors turejo trukti 4 val… Tai tokios mano nepamirstamos vestuves. Pirmas
blynas prsiviles, taciau del to prisvilusio blyno ir mano kantrumo,
nepriekaistavimo ir t.t. mano vyras mane ant ranku nesiojo ir medaus menesio,
kurio neplanavome isvaziavome ir daug daug dar ko pazadejo, o savo pazadus mano
vyras tesi… 

Taip, kad nera to blogo, kas neiseitu i gera, dabar mintimis vis planuoju savo PACIAS GRAZIAUSIAS LIETUVISKAS vestuves, kuriose vyras pasizadejo daryti viska ko tik as panoresiu…


 

   


  

Rodyk draugams

Next »