BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Kovas, 2009


Štai ir sulaukėme
tos nakties, kai išaiškės kas vadovaus Turkijos savivaldybėms ir provincijoms.
Tiek priešrinkiminis laikotarpis, tiek patys rinkimai vis dėl to yra šioks toks
fenomenas lyginant su Lietuviškųjų rinkimų tradicijomis, reklama ir netgi
dalyvavimu. Šie rinkimai taip pat galimybė pasitikrinti savo pozicijas šalyje.

Beje Turkijos
piliečiai yra neabejingi politikai ir juo labiau rinkimams ko deja negalima
pasakyti apie Lietuvos gyventojus. Čia paprastai dalyvauja apie 90 procentų
asmenų, turinčių balso teisę.

O priešrinkiminis
laikotarpis įneša mugės nuotaiką jei gyveni mažame miestelyje. Norėčiau
apžvelgti kokios yra pagrindinės priemonės politiniam marketingui ir kokiomis
dovanomis siekiama palenkti balso teisę turinčius rinkėjus.

Pirmiausia kas
man krito į akis tai tokios vėliavėlės, kurios primena mugės dekoracijas,
tačiau kas be ko yra su partijų simbolika ar kandidatų portretais. Šiomis
vėliavėlėmis puošiama ta gatvės atkarpa, kurioje yra partijos rinkimų štabas
(seçim bürosu). Beje štabas nėra koks tai kabinetėlis kur susėdę žmonės
strateguotų ar kažkaip viskas atrodytų be galo politiškai rimtai. Mano akimis
tai tiesiog arčiau arbatinės principui, kur gali užsukti paskaityti
laikraščius, atsigerti arbatos, pavalgyti (beje viskas čia nemokamai), tada jei
yra kokių nors darbų tau koks biuro darbuotojas gali jų užduoti, kad ir
skrajučių išnešiojimas ir pan.

Didžiausias
stebuklas man pasirodė autobusiukai apklijuoti kandidato nuotraukomis, kokiu
nors skambiu šūkiu ir užkrautos kolonėlės plyšaujančios kokią nors dainą iš
pradžių man rodės, kad tai tik kažkokia muzika, bet paaiškėjo, kad tai dainos
apie tuos kandidatus arba apie partijas, kurioms jie atstovauja, dar iki dabar
sukasi vieno iš kandidatų daina (ach mūsų meras, ach darbštuolis). Beje tie
autobusiukai lėtai lėtai važiuoja visomis įmanomomis gatvelėmis ir plyšauja
siaubingu garsu, todėl po kiek laiko tai ima erzinti ir kas baisiausia įkala
tau kokios partijos vardą į smegeninę.

Priešrinkiminei
kampanijai dar būdingos visokios dovanėlės ir renginiai gatvėse ar dar kur.
Tarkim pas mus į kiemą buvo atvykęs vienas iš kandidatų, norėdamas pasisakyti,
atsivežė virėjų, pavaišino nemokamai žmones, pakalbėjo apie savo programą ir
panašiai. Be to jau anksčiau rašiau apie savo dalyvavimą moters dienos
renginyje. Gretimo miesto neturtingiesiems partija dalijo aukso „ketvirtukus“
(specialaus formato aukso gabaliukai, kuriuos supirkdami aukso prekeiviai moka
kaip už aukso grynuolį pagal esamą aukso kainą rinkoje, šiuo metu toks
ketvirtukas apie 160 lt.). Kas gavo tiesiog kokį niekutį namams papuošti. Aš
asmeniškai gavau kojines, kitą dieną radau gvazdikų, dar termometrą magnetuką.

Na ir šiaip
mėgstamos rimtos dovanos ne tik šiaip dovanėlės stiprinančios draugystę. Vienas
mūsų kaimelio kandidatas padovanojo visam kiemui trinkeles, kuriomis būtų
galima ištiesti tuos likusius žemės plotukus, kur parkuojami automobiliai. Dar
kaimuose dovanoja skalbykles (bet, kad ten nėra vandentiekio tai… nors čia kaip
motyvacija, balsuok už mus ir galėsi naudotis skalbykle, ištiesim vandentiekį).

O kalbant apie
pačius partijų planus, tai jie susiję su ketinimais kažką naujo pastatyti, taip
po kiekvienų rinkimų pridygsta visokių parkų ar centrų ar dar dievas žino ko, o
kadangi svarbiausia statyti (nes taip daugiausiai pinigų galima prasiplauti),
tai po kiek metų tie nauji pastatyti, parkai, centrai tampa nušiurusiais
vaiduokliais, kuriais niekas nesirūpina.

Tai va, o partijų
Turkijoje yra gyvas galas kaip ir priklauso didelei valstybei. Tačiau galima
išskirti tokias pagrindines partijas tarp, kurių ir vyksta konkurencija šiomis
akimirkomis, skaičiuojant balsus:

AKP (Teisingumo
ir prisikėlimo partija) – ideologija: proislamiška už ekonominę plėtrą.

CHP (respublikos žmonių
partija) – prokemalistai (čia pagal Kemal Ataturk, kuris perdetia sudievintas),
savotiški socdemai.

MHP
(Nacionalistinio judėjimo partija) – nacionalistai.

DTP (Demokratinės
visuomenės partija) – kurdų, už socialinę lygybę.

DSP (kairioji
demokratų partija) – socdemai.

Yra dar daug gaug
kitų partijų partijėlių. O šiai akimirkai daugumoje Turkijos provincijų
pirmauja proislaminės partijos AKP kandidatai. Yra keletas tokio pasirinkimo
priežasčių viena, juos renkasi religingieji, o kitas atvejis, kad juos renkasi
prieš rasizmą ir nacionalizmą nusiteikę piliečiai.

 

 

 

Rodyk draugams

laiswa

Lauktuvės iš Kaş

Gana
netikėtai mano brangiausiąjam atsirado reikalų mano viename iš
mylimiausių Turkijos kampelių KAŠ’e. Kaš išvertus iš turkų kalbos
reiškia antakis. Iš esmės pats geografinis Kaš išdėstymas labai panašus
į antakį. Tačiau man kaip lygumų pelei lietuvei Kaš yra viena
nuostabiausių gražiausių mano matytų vietų.


Buvęs
žvejų kaimelis tapo jaukia priebėga ramybės ir gamtos grožio
išsiilgusiems žmonėms iš viso svieto, bet ši vieta yra be galo pamėgta
turkų ir anglų. Nemažai nuo didmiesčių ir stresų pavargusių verslininkų
ar šiaip protingų turtingų turkų čia įsikuria likusiam gyvenimui, todėl
miestelyje jaučiama kiek kitokia atmosfera nei bet kokiame kurortiniame
miestelyje. O beje ten apatiniame desiniame kampe mums mojuoja Turkijos
kulturos ministras, kuris ten lankesi ta pat diena kaip ir mes :)


Visas
miestelis išsidėstęs kalno pašlaitėje, nors Kaše ir nėra didžiulių
paplūdimių, nėra didžiulių viešbučių kur masiškai būtų vežami turistai,
todėl vietiniai žmonės yra malonųs, archtektūra unikali, o
neišpasakytas jaukumas taip ir užkeri noru pasilikti su visam. Kaš nuo
Antalijos nutolęs per tris valandas kelionės automobiliu, nuo Antalijos
kelias vingiuotas, kalnuotas, miškuotas su ožiukais, avinukais, mažais
kaimeliukais ir mažais miesteliais pakeliui. Vien pati kelionė man jau
labai maloni (tiesa tiems, kurie turi problemų važiuojant automobiliu
šios kelionės turėtų nekęsti). Štai ir įdėtoje nuotraukoje akimirkos ir
kadrai iš kelionės automobiliu. Tiesa visas grožis prasideda jau
palikus Kemero apylinkes. Kažkaip pagaliau pajutau kvepianti gaivų
pavasarį.

Na
kadangi buvo prašymas kuo daugiau nuotraukų ir kuo mažiau
beletristikos, tikiu, kad norisi paganyti akis po mano mėgstamiausią
kampelį, tačiau galiu galvą guldyti, kad pasijusti taip kaip Kaš’e
Turkijoje labai sunku, tas jaukumas, ramybe ir gamtos grožis mane
apžavėjęs nerealiai.


Be
to mylintiems gyvunus Kaš tikrai labai patiks, dėl to, kad mieste
ypatingai rūpinamasi gatvėje gyvenančiais gyvųnais ir sakyti, kad jie
gatviniai tikrai netiesa, tiesiog visas Kaš yra jų kiemas, kiekvienas
šunius turėjo po numeriuką ausytėje, visi jie yra paskiepyti,
prižiūrimi, nepikti ir sakyčiau be galo draugiški, taip visai kelionei
mes įsigijome bičiulių, kurie mūsų nepaliko, kad ir kur bebūtumėm ėję.
Ko gero tai ir tebuvo vieninteliai ikiruoliai priekabos visame
miestelyje, bet nepiktybiniai.

Posted by Picasa

Rodyk draugams

Taip jau viskas susikloste, kad isgyvename ne tik pavasari, bet ir
labai idomu priesrinkinimini laikotarpi Turkijoje. PAzadu detalesni
reportaza apie Turkisko politinio marketingo subtilumus pateikti
veliau, o siai dienai maza apzvalgele kaip atrodo moters diena artejan
rinkimams. Taip jau susikloste, kad musu kaimynas yra vienos turkiskos
partijos MHP remejas, taigi viena diena gavau toki tai nuostabu
kvietima pamineti moters diena. O kita diena sulaukiau musu mielosios
kaimyneles su klausimu ar as rytoj vyksiu, na kai ji apreiske, kad is
namu pasiims iki namu parves, pamaniau, o kodel ne, juk ne ka veikiu,
paziuresime ka ten parodys, tiesa sakant tikejausi labai jau tokio
partinio susiburimo su kokiu nors geliu padalinimu.
Tiesa, geliu
buvo, ir sausainiu buvo ir torto buvo ir muzikos buvo, be kalbu kas be
ko neapsieita, bet kokia laime, kad mano turku kalba taip toli
netraukia, kad suprasciau ka peza politikai, taigi Dede kandidatas
viska jausmingai isreke, kazka kalbeko apie nieksus norincius uzstatyti
miesto pliaza viesbuciu, o juk tai pliazas miestelenams. Whatever,
neturiu balso teises, nedomina ar jis tikrai ka nors gero pakeistu musu
kaime.
Beje visas veiksmas vyko Side Princes hotel, todel teko proga
pamatyti kuo grozisi turistai atostogaudami ir tikrai nuosirdziai
susipavydejau, kad vaizdas is vidinio kiemo yra tiesiog nuostabus.
Restoranelis toks padevetas, bet svarus ir tvarkingas, susedus teko
susipazinti su visu bureliu kaimyniu, kuriu iki siol nepazinojau, tai
toks mazas pastebejimas, kad puse mano naujuju kaimyniu turi ta pati
varda, puiku niekada nesumaisysiu poniu vardu.
Taigi buvome
pavaisintos uzkandziukais ir sultimis, po jausmingos dedes kandidato
kalbos, jis pats savo rankomis iteike Gvaizdikus kiekvienai moteraitei,
o as kaimynei spejau snipstelt, kad pas mus tulpes dovanoja, ji nustebo
pasirodo Turkijoje tulpes labai brangios geles. (Sioje vietoje toks
idomus paradoksas, turkai pabrezia, kad tulpe yra is turkijos kilusi
gele, ir auga jos siuo metu kuo puikiausiai, tai kodel jos tokios
brangios?).
Po geliu toks Turkiskas “Laimutis Purvinis” uzgrojo trim
tara rim jonika ir dauguma moteriskiu puole scenon trepseti ir
trepsejo, kol vel pertrauke sia visa puota kazkokia mini kalba ir
mazytes mergytes sakomas eilerastukas, tada vel Laimutis purvinis ir
trepsincios viesnios.
Veliau buvo mano akimis labiausiai vykusi
visos popietes dalis - magu pasirodymas, pasijutau kaip vaikysteje buvo
idomu ir linksma, tikrai ziurejau issiziojusi ir pasidziaugiau, kad vis
del to issitempiau is namu, kad ir i partijos rengta svente, visa
popiete vainikavo raudonutis, keturiu aukstu tortas (labai jau panasus
i veseilini, bet BUVO TIKRAS, tik nelabai skanus). Taigi veliau ilgai
ir laimingai grojo Laimutis purvinis, o babces trepsejo, vaikai
trepsejo, vis gi sugeba jie stebinti savo pajegumu ir nekompleksavimu
sokti, isivaizduokie blaivius lietuvius sokancius (jei jie ne koks
sokiu ansamblis) kazkaip nesukuria tokio paveikslelio mano fantazija.
Aha
ir visa popiete, kuri eme vakareti vainikavo SERDAR ORTAC pasirodymas (
cia toks Turkiskas Zvonkus arba kazkas panasaus POP Zvaigzdute), kuris
buvo NETIKRAS :D ta prasme jo antrininkas, bet siaip visai smagus
pokstas :) Tai tiek, o po viso ko mus parveze namo iki pat duru, taip,
kad svente nemokmai kartais ne pro sal, o jei ji butu dar ne politine
gal patikeciau, kad Turkai visgi moka svesti…

Rodyk draugams

Gyvenimas naujoje salyje yra issukis ne tik man, bet ir mano naujajai
seimai ir kas be ko vyrui. Niekada negali zinoti kur islys koks
kulturinis skirtumas, gimtadienis buvo viena tu progu. Gimtadienio
svente Turkijoje galima pavadinti Neatpazintu Sventimo Objektu (NSO).
Tiesa, maniskis buvo Atpazintas sventimo objektas, nes pries tai teko
pamatyti kitu gimtadienius ir pasibaiseti tokiomis NESVENTIMO
tradicijomis. Pries kelis menesius buvo mano naujosios giminaites (vyro
sesers) gimtadienis, kaip jis atrode? Tevas net pamirso, kad
gimtadienis, mes irgi kazkaip vakare prisiminem, tai islekem nupirkti
torto, o kai pirkom torta sakau ka dovanu pirksime, mano klausimas liko
nesuprastas, tuomet privierciau savo vyra nupirkti seseriai geliu.
Ir… ir viskas suvalgem po gabaleli torto ir stai svente baigta.
Taigi
kulturineje gimtadienio sventimo sanduroje noriu pasipasakoti apie savo
pirma gimtadieni Turkijoje. Jau pati gamta pasistenge padovanodama
pacia nuostabiausia, vasariska diena, ta proga turejau ir susitikima
del darbo, kuris buvo malonus ir idomus, o sulaukus vakaro, sulaukiau
ir puokstes mano taip mylimu turlpiu. Tuomet issiruoseme is namu i koki
jauku restoraneli, toki ir radome, atitinkanti mano reiklavimus,
didziuliai langai, vaizdas i upe ir tilta. Taigi penas ne tik
skrandziui, bet ir akims, kurias tiek as tiek mano vyras megsta
paganyti i praeivius, taip beganydami akis, priciupome viena drauga,
kompanija tapo didesne, sukirte savo patiekalus, patraukeme i cukraine
(Turkijoje vadinama Pastane), kurios buna daznai irengtos kaip kos
geras restoranas, cia prie musu kompanijos prisijunge dar viena
pazistama, taigi tortas nors ir be zvakuciu buvo sukirstas smagiai ir
skaniai.
Taip cia niekas nesaukia Valio, nekilnoja tiek kiek tau
metu, nedovanoja dovanu, negeria sampano, bet vis tik man patiko mano
kiek kitoks gimtadienis kiek kitaip.

Rodyk draugams

Po ilgu pasisaldymu namuose, savo kaulus (ir viena kita dar lietuvoje
uzkaupta lasinuka) istempiau i lauka, viena is priezasciu buvo darbo
pokalbis, kuris nustebino mane, o kita priezastis neapsakomai puikiai
atrodziusi diena. Taigi, kad kelias butu ilgesnis ir tureciau laiko
atsilti bei pasigereti ateinancio pavasario ypatumais, nusprendziau
aplankyti svo brangiausiaji jo darbo vietoje, apsikeisti sekmes
linkinciais bucinukais ir keliauti i darbo pokalbi.
Tiesa sakant
eidama buvau nusiteikusi skeptiskai, nes darboviete labai idomi -
ligonine, o as su ligoninem nelabai ka bendro turiu, nebent savo baba,
kuri buvo greitosios pagalbos medike. Mano ir ligonines bendri reikalai
pasirodo yra mano zinomos kalbos.
Tiesa, ir vel pasimoviau ant
Vokieciu kalbos, kurios nenaudojau jau turbut kokius seserius metus.
Bet is to strioko, kazkaip atsiriso mano turku kalba, taigi ziemos
menesiai praleisti prie televizoriaus ziurint visas absurdiskas
turkiskas laidas kaip maisto gaminimo konkursai ar nuotakos uzsienietes realybes sou
(kuriame beje dalyvauja ir Lietuvaite) nenuejo suniui ant uodegos,
sekmingai pakalbejusi ir sulaukusi sveikinimo del priemimo patraukiau
namo, o pakeliui …
radau simta pavasariu, kokie ziedai speju, kad
tai gali buti migdolas arba abrikosu medis, bet man taip panasu i obeli
ir taip be galo zavingai pavasariska, tikekimes mano darbo pokalbiai
kaip ir tie ziedai atnes man graziu vaisiu, o su ta viltim, kad
issipildytu norai, einu paleisiu aitvara..

.

Rodyk draugams

Next »