BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ko gero tai mano pirmoji ziema, kai nemaciau sniego, kai nuo slapdribos
ar patezusio sniego sala kojos, ziema be brendzio ir karstos arbatos,
nes cia ju taip daznai neprireikia. Tai pirma ziema be Lietuvisku
kaledu, Lietuvisku nauju metu, ilgi menesiai be cepelinu ir
spirguciu
su grietine. Tai pirma ziema, kai obuolius pakeite apelsinai, o
stengiantis juos kuo greiciau sunaikinti, bet ne supudyti, tenka gerti
svieziai spaustas ju sultis, kepti pyragus ir ieskoti nauju budu ka
galima padaryti su apelsinais.

Tiesa griztant prie pusu temos,
ju taip pat cia yra, bet jos kazkokios lyg ne tokios, todel visame
sitame krastovaizdyje palmes man daug naturaliau atrodantis reikalas,
kaip ir kokie istoriniai griuvesiai bei spalvotai skepetuotos
musulmones, tiesa musu gyvenamoje vietoje tu skarotuju labai jau mazas
skaicius.

Ilgiuosi gimtines, bet myliu ir sali, kurioje tenka gyventi.

Rodyk draugams



1 komentaras to “Kai pusis pakeicia palmes”

  1.   Daivaon 22 Kov 2009 at 11:54

    Giedrute, kad žiema būtų lietuviškesnė, reikia uogienę šaukštais kabinti. Tad iš apelsinų virk uogienę - labai skanu ir nereiks sukt galvos, kur dėti apelsinus ;)

Trackback URI | Comments RSS

Rašyk komentarą